Definition
▶
išskirtinis
Išskirtinis reiškia, kad kažkas yra ypatingas, nepaprastas arba išsiskiriantis iš kitų.
יוצא דופן משמעו שמישהו או משהו הוא מיוחד, לא רגיל או נבדל מאחרים.
▶
Jos talentas dainuoti yra išskirtinis.
הכישרון שלה לשיר הוא יוצא דופן.
▶
Šis restoranas siūlo išskirtinį maistą, kurio niekur kitur nerasi.
המסעדה הזו מציעה אוכל יוצא דופן, שאין בשום מקום אחר.
▶
Jo pasiekimai sporte buvo išskirtiniai ir įkvepiantys.
ההישגים שלו בספורט היו יוצאי דופן ומעוררי השראה.