Definition
▶
ramybė
Ramybė yra emocinė būsena, kai žmogus jaučiasi ramus ir patenkintas, be nerimo ar streso.
שקט הוא מצב רגשי שבו אדם מרגיש רגוע ומסופק, ללא דאגות או מתח.
▶
Po ilgos darbo dienos aš ieškau ramybės gamtoje.
לאחר יום עבודה ארוך אני מחפש שקט בטבע.
▶
Ramybė mano namuose yra labai svarbi, kad galėčiau gerai miegoti.
שקט בבית שלי הוא מאוד חשוב כדי שאוכל לישון טוב.
▶
Meditacija man padeda rasti ramybę viduje.
מדיטציה עוזרת לי למצוא שקט פנימי.