Definition
▶
ramybė
Ramybė yra būsena, kai nėra triukšmo, nerimo ar konfliktų; tai vidinės harmonijos ir tylos jausmas.
安宁是一种没有噪音、焦虑或冲突的状态;这是内心和谐与宁静的感觉。
▶
Po ilgos ir sunkios dienos, aš ieškau ramybės savo sode.
经过漫长而艰难的一天,我在我的花园里寻找安宁。
▶
Ramybė yra svarbi mūsų psichinei sveikatai.
安宁对我们的心理健康至关重要。
▶
Norėjau pabėgti į kalnus, kad surasčiau ramybę.
我想逃到山里去寻找安宁。