Definition
▶
ramybė
Ramybė yra vidinės tylos ir harmonijos būsena, kuomet žmogus jaučiasi saugus ir laimingas, be nerimo ar streso.
السلام هو حالة من الهدوء الداخلي والتناغم حيث يشعر الشخص بالأمان والسعادة، دون قلق أو توتر.
▶
Po ilgos dienos darbe, aš ieškau ramybės savo namuose.
بعد يوم طويل في العمل، أبحث عن السلام في منزلي.
▶
Gamta suteikia man ramybę ir džiaugsmą.
تمنحني الطبيعة السلام والفرح.
▶
Meditacija padeda man pasiekti ramybę ir pusiausvyrą.
تساعدني التأملات على تحقيق السلام والتوازن.