Definition
▶
ramybė
Ramybė – tai stabili, nesijaudinanti būsena, kai nėra konfliktų ar nerimo.
Frieden ist ein stabiler, unbesorgter Zustand, in dem es keine Konflikte oder Unruhe gibt.
▶
Po ilgos dienos darbe, jis pagaliau rado ramybę savo namuose.
Nach einem langen Arbeitstag fand er endlich Frieden in seinem Zuhause.
▶
Ramybė yra būtina norint pasiekti laimę.
Frieden ist notwendig, um Glück zu erreichen.
▶
Šiame miške galima rasti ramybę ir tylią gamtos muziką.
In diesem Wald kann man Frieden und die stille Musik der Natur finden.